Paveikslas “Atspindžiai” 120x80

Ten, kur nurimsta horizontas

Švelnių melsvų, pilkšvų ir pieno baltumo tonų sluoksniai kuria tolstančio horizonto ir lengvo pajūrio rūko pojūtį. Spalvos neturi aiškių ribų – jos persilieja viena į kitą tarsi vanduo, dangus ir oras.

Tarp prislopintų potėpių pasirodantys aukso fragmentai pagauna šviesą ir suteikia paveikslui gyvybės – lyg saulės blyksniai ant ramaus vandens paviršiaus.

Kūrinys keičiasi kartu su apšvietimu: dieną atsiskleidžia jo šaltesni, gaivūs pustoniai, o vakaro šviesoje išryškėja šiluma ir auksas.

„Ten, kur nurimsta horizontas“ – apie tą akimirką, kai nebesvarbu, kur baigiasi dangus ir prasideda vanduo. Lieka tik šviesa, erdvė ir ramybė. 

akrilas mixed